svirti

svirti
svìrti, svỹra (-sta Š; Sut, S.Dauk, , svir̃na J, Š, svỹrna), -o intr. K, J, Š, , 1. N, M, L, Rtr, J.Jabl, , žemyn linkti, svertis: Savo svaru svìrsta pilna varpa J. Ta liepa svìro svìro in tą upeluką . Šakos svìrsta svìrsta šermukšnio nuo sunkumo Klt. Patalai svỹrna ant žemės i muno kojas spauda Lkv. Strazdas giesmininkas lizdą susikrauna aukštoje eglėje, beveik ten, kur kankorėžių karūnos svyra sp. Obuoliai auga, šakelės svỹra BM409(Kp). Jis toli, tikrai! Ten, kur palei kelią svyra jovarai S.Nėr. Sunkios varpos sviro žemyn, žadėjo gerą derlių . Jau galva visai svỹra, nebematau, nė ką dirbu, laikas miegot Jnš. Man rankelės tirpsta, man galvelė svirsta LTR(Lnkv). Svìro, linko dirsios varpos, žirgams kojas blaškė JV64. Tai visai stov ant svirtinõs; ant parvirtimo, apvirtimo KI686. | prk.: O šiandie pražilus galva tau svyra nuo švino minčių S.Nėr. Kas metas vis svirnì, svirnì (mažėja jėgos) Krš. ^ Ponų pilvai svirsta į šakumus (labai nutukę) Lk. 2. K, į vieną pusę linkti, krypti: Seniukas nepaeina in kojų: atsistoja – stripi stripi ir svỹra šonan Ktk. Prikelia, pasodina jį (piemenuką) ant patalo, o tas į kitą šoną svirsta, negalėdamas akių pramerkti V.Krėv. Vanduo vis kilo, laivas vis daugiau sviro ant šono K.Bor. Iš žirgužio svirau, už ievužės stvėriau (d.) Knv. Svarčiai svỹra ant dešinės pusės KI150. 3. leistis: Saulė svìro į vakarus , NdŽ. Ir štai jau baigiasi diena, jau saulė svyra už kalnų V.Myk-Put. Saulė sviro vakarop, artėdama prie medžių viršūnių . 4. Ob eiti, slinkti kuria linkme, krypti: Į katrą pusę dabar svìrste? Bt. Išsibaro i svìrsta numie kaip ožka bliaudama Šv. Debesiai šįmet vis daugiau į aną pusę svỹra Krp. Žemaičiai apsiautė jus (juos) nu visų pusių ir svirdamys jau šen, jau ten ant savo greitais žirgais daugybes vokyčių vilyčiomis ir akstimis paklojo S.Dauk. 5. prk. artėti prie kokios ribos, eiti į pabaigą (apie laiką): Diena jau sviro į saulėlydį . Žiema sviro į galą sp. Ot, kai tu būsi toks kaip aš, kai tavo metai pradės svirti į saulėlydžius, kai pradėsi vysti kai šienas, tada išgirsi J.Paukš. 6. prk. turėti palinkimą, potraukį į ką: Bet aš juoba svirstąs ant nedoro nekaip ant pasidauginimo dorybė[je] M.Valanč. jausti palankumą, simpatiją kam: Ji visa savo prigimtimi sviro į jauniklį Vaižg.krypti, klostytis (įvykiams) kuria linkme: Vytenis svirstančią jau Lietuvos ūkę į prapultį savo drąsybe ir gudrybe pritūrėjo S.Dauk. Idant neregėtų ... amžinos prapulties, ant savęs svyrančios SPII50.
◊ rañkos svỹra neturi noro, jėgų (ką daryti): Nebedrįstu leisti pinigų bitėms gaivinti, kada žmonės negaivinami žūsta... Rankos svyra Pt. Imuosi darbo – rañkos svỹra NdŽ.
širdìs svỹra (į ką) apie palankumo, simpatijos kam jausmą: In tave vieną širdis mano svirtų ir atsilsėtų A.Baran.
\ svirti; apsvirti; atsvirti; įsvirti; išsvirti; nusvirti; pasvirti; parsvirti; persvirti; prisvirti; razsvirti; susvirti; užsvirti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • svirti — svi̇̀rti vksm. Iš núovargio svi̇̀ro jóms rañkos …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • svirtis — svìrtis sf. (1) [K], Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Tlž, Pl, Lkm, Jz, Alv, Al, Všt, svirtìs (4) Š, NdŽ, Trk, End, Erž, Kp, Sv, Kli, Zt, (3) An; N, RtŽ, svir̃tis sm. (2) NdŽ, KŽ, Ds; N 1. SD458, Q104, CII523, Sut, N, M, L, RtŽ, BzF181, DŽ, NdŽ prietaisas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Lithuanian language — Lithuanian lietuvių kalba Spoken in Lithuania Region Europe Native speakers 3.2 million  (1998) Language family …   Wikipedia

  • sverti — sver̃ti, svẽria, svė̃rė K, J.Jabl, DŽ, NdŽ, Slm, Dt, Erž, sverti, svẽria, svėrė NdŽ, J.Jabl, Zt, Vdn 1. tr. Q603, SD392, H, R, MŽ, Sut, N, Kos62, M, LL315, PolŽ44, Lkž, Žg, Zt nustatyti svorį svarstyklėmis: Ana su buonže svẽria linus, gijas J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • svirimas — svirìmas sm. (2) Rtr, DŽ, KŽ → svirti: 1. NdŽ. 2. K, NdŽ Svirimas eldijos Sut. 3. NdŽ → svirti 6. svirimas; įsvirimas; išsvirimas; nusvirimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • svirtinis — svìrtinis, ė adj. (1) FzŽ333, svirtìnis (2) 1. su svirtimi: Svirtìnis šulnys y[ra] su svirte Trg. 2. veikiantis svirties (sverto) principu: Svirtinės svarstyklės EncVI947. Svirtinis (iš)jungiklis SkŽ37. Žemės ūkio mašinose būna dviejų tipų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • joystick — vairasvirtė statusas T sritis informatika apibrėžtis Svirtinis ↑manipuliatorius ↑ekrane matomų objektų judėjimui valdyti ir komandoms kompiuteriui pateikti. Iliustraciją žr. priede. Vairasvirtę sudaro pagrindas, kuriame gali būti valdymo mygtukų …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • vairasvirtė — statusas T sritis informatika apibrėžtis Svirtinis ↑manipuliatorius ↑ekrane matomų objektų judėjimui valdyti ir komandoms kompiuteriui pateikti. Iliustraciją žr. priede. Vairasvirtę sudaro pagrindas, kuriame gali būti valdymo mygtukų, ir stati… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • apsvirti — apsvìrti 1. intr. daug būti ko svyrančių (pvz., obuolių): Svirus apsvìrus obelis, o gardūs oboliai! Klt. 2. tr. apgaubti svyrant: Antakiai sunkiai apsvìro akis Db. Vidurin vazos tokių aukštų primerkta [gėlių], o iš šonų baltos apsvìrę Pv.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atstiepti — atstiẽpti, ia (àtstiepia), àtstiepė žr. 1 atstiebti: 1. refl. Rtr, KŽ Atsistiẽpęs nuskink obalį nuo medžio J. Atsìstiepė in kojų i daboja [katė] Klt. 2. Š, Rtr, KŽ, Kl, Skd Po valandos šiaip taip vyrai atstiepė vežimą, pašaukė moteris sėsti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”